Kasam karo kirvį

Lietuvoje įstatymai negalioja.

Veikiau, nelabai kam įdomu, kad jie apskritai egzistuoja. Eilinį pilietį dar galima jei ne pateisinti, tai bent daugmaž suprasti. Šit kodėl įstatymų vykdytojams jų darbas neįdomus - gili paslaptis. Moka per mažai, valdžia nervina, dirbti reikia. Išties, užduotis nelengva.

Jei įmonė dirba nepelningai, savininkas ieško būdų, kaip tai pakeisti, nes žino, kad bankrutuos. Jei kokia valstybinė institucija dirba neefektyviai, ją kontroliuojanti kita valstybinė institucija tiesiog nusisamdo geresnius PR atstovus. Arba dar paprasčiau: Atsisako Nuo Komentarų. Nes žino, kad jei ir bankrutuos - kažkas tik truputėlį papyks spaudoje, eteryje ar ant kurio nors viršininkučio kilimėlio. Simboliškai.

Geros naujienos tos, kad naujoji Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo redakcija jau atsidūrė Seime. Jei ši irgi gan įstabi institucija sugebės patvirtinti naują įstatymą, gal tada pagaliau nors kiek prašviesės gyvūnų apsaugos horizontai. Naujoje redakcijoje kur kas griežčiau apibrėžta, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūno kankinimas, numatyti gyvūnų konfiskavimo būdai ir apibrėžta, kaip kankinamo ar neprižiūrimo gyvūno savininką galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tad neliks bent jau vieno - beje, itin populiaraus - pasiteisinimo: "nieko negalime padaryti, įstatymas neapibrėžia...".

O kol kas - kaip visada. Žmogučiai, mėgstantys pašaudyti į žirgus, užsimirštantys, kad žirgams reikia valgyti, laikantys juos už spygliuotų vielų ir nesivarginantys net veterinaro iškviesti, kai žirgas į tas pačias tvoras susižaloja...Dideli Arklių Žinovai, kurie įsivaizduoja, kad žirgo kanopų tvarkymas - bereikalingas pinigų švaistymas kažkokiam manikiūrui, dehelminitacija - miesčionių išmislas, o gardų valymas - beprasmė laiką gaišinanti veikla...Profesionalūs Veisėjai, nesugebandys suregistruoti savo augintinių, atiduodantys prieauglį skerdykloms, o kritusį kumeliuką atiduodantys šuniui pusryčiams...Kaimo dėduliai, žalojantys arkliams kojas grandinių pančiais ir paliekantys juos pririštus be vandens prie 40 laipsnių karščio po tiesioginiais saulės spinduliais, kinkantys į tonas sveriančius šieno vežimus ir paskui žinovo balsais porinantys, kad 12 metų arklys jau senas, jau reiks vežti į mėsytę...Etc, etc, etc. Visi šie žmonės dažniausiai net nepatenka inspektorių akiratin, o patekę atsiperka įspėjimu ar poros šimtų litų bauda. Ir vėl ramu.

Ką gi, viskas turi ribas. Jei vietinės tarnybos žirgų kankintojui nesugeba nieko padaryti per trejetą metų, galbūt sugebės pagrindinė tarnyba ir policija. Trejetas žirgų žalojimo, šaudymo, marinimo badu, besaikio fizinio krūvio ir nepriežiūros metų vis dėlto yra per daug net lietuviškame kontekste. Dėsim visas pastangas, kad tai baigtųsi. Jei mums pavyks, gerbiamam Žirgų Žinovui teks atsisveikinti net tik su nemaža pinigų suma susimokėti baudoms, bet ir žirgais. Tikimės, visam laikui.

Kol kas negalime atskleisti detalesnės informacijos, nes šiuo metu svarbu konfidencialumas, tačiau, kai tik tyrimas prasidės, pranešim visas detales ir prašysim jūsų visų pagalbos.

Palinkėkite stiprybės!

Nauji namai ir nauji žirgai

Finalmente!!!

Po ilgai trukusių kraustynių ir chaoso pagaliau galim krykštauti: ŽGA turi namus!
Ne išnuomotą ganyklą, ne keletą gardų, kuriais laikinai leidžia naudotis geri žmonės - pagaliau gabalėlį nuosavos žemės, kurioje jau pradėjome po truputį kurtis.

Kūrimosi, įkurtuvių ir, be abejo, kūrybos procesai vyksta civilizacijos beveik nepaliestame kampelyje netoli Kernavės. Aplink - kalvos, pievos ir miškai, horse - friendly kaimynai ir, svarbiausia, didžiuliai ganyklų plotai, kuriuos jau spėjo teigiamai įvertinti tiek kanopiniai ŽGA senbuviai, tiek trejetas naujokų.

Svajukų dramblionės

Aišku, kurtuvės spėjo labai greitai nuleisti ant žemės: nuo spangimo apie per porą mėnesių išdygsiančias vakarietiškas arklides, maniežą, aikštelę, pašarų ir inventoriaus pastatus, žirgų dušus ir vaikštykles labai greitai perėjome prie kur kas kuklesnių projektų - elektrinio piemens, lauko gardų ir šieno bei grūdų apsirūpinimo žiemai. O kur dar veterinarų, kalvių ir stomatologų paieškos, žirgų tarpusavio aiškinimosi niuansai ir kanopų beigi dantų pėdsakų tepliojimas antiseptikais (aiškinimasis vyko kiek smurtingai:)

Dešinėje - pagrindinis riaušių organizatorius, keturmetis eržilas Babilonas, mūsų kaimynės, mūzos ir globėjos Vilijos išpirktas iš žirgyno, ketinusio šį žirgą išsiųsti į skerdyklas. Visiškai nieko neišmanydama apie žirgus ir nemokėdama joti, Vilija nuo mėsininko išgelbėjo ne tik Babiloną, bet ir jauną darbinukę Kizę, kuri šiuo metu jau turi trijų mėnesių strakalą - kumeliukę Vėjūnę.
Kizė - mieliausias arkliukas pasaulyje, kuri savo gelbėtoją Viliją sekioja it šunelis. Babilonas vis dar nusiteikęs karingai, tačiau ir jis jau leidžiasi šukuojamas, duoda valyti kanopas ir pernelyg nesididžiuoja pašuoliuoti laukais su raiteliu ant nugaros. Jaukinamės ir draugaujamės pamažu - bet užtikrintai:) Keturios mėlynės nuo taiklių spyrių, numintos kojos ir dantų žymės ant rankos - visai padori kaina mėginant prisikalbinti du metus žmogaus prisilietimo nemačiusį ir šiaip identiteto paieškose pasiklydusį jauną eržilą:)

Andergraundas

Taigi, kas toliau?..Ogi pogrindis. Iki pavasario uoliai slėpsimės pakernavės kalvose, jaukinsimės tris Vilijos padaužas, gydysim Rudvilsą su Ajeru, rūpinsimės dietomis, dantimis, kanopomis ir raumenų auginimu, užsiiminėsim medinių aptvarų statybomis, pašarų saugojimu nuo stichijų, šildomų girdyklų įrenginėjimu ir kita arkline buitimi. Veikiausiai užtruksim atsakinėdami į el.pašto laiškus, truputį rečiau reikšimės feisbukuose, forumuose ir kituose interneto tyruose, tačiau pavasarį, per ketvirtąjį ŽGA gimtadienį, jau lauksime svečiuose. Visų: prijaučiančių, dalyvaujančių, besidominčių, abejojančių, palaikančių ar tiesiog smalsaujančių. O kol kas prašome palinkėti sėkmės, kokybiško šieno ir gražaus rudens!